Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Fizika>Elektromagnetizmas

Elektromagnetizmas (554 darbai)

Rūšiuoti pagal
  • Nuolatinės srovės tiesinės elektros grandinės skaičiavimas (12)

    Užduotis: Duotai grandinei užrašyti lygtis pagal Kirchhofo dėsnius. Rasti šakų sroves mazgų potencialų metodu. Rasti šakų sroves kontūrų srovių metodu. Abiem metodais surastas srovių vertes surašyti į lentelę ir jas palyginti. Pradinei schemai sudaryti galių balansą. Apskaičiuoti srovę ekvivalentinio šaltinio metodu. Pastaba. Duota. Lygtys pagal Kirchhofo dėsnius. Šakų srovių radimas mazgų potencialų metodu. Šakų srovių radimas kontūrų srovių metodu. Kontūrų srovių ir mazgų potencialų metodais surastų srovių palyginimas. Grandinės galių balansas. Srovės radimas ekvivalentinio šaltinio metodu.
    Elektromagnetizmas, laboratorinis darbas(6 puslapiai)
    2008-05-13
  • Nuolatinės srovės tiesinės elektros grandinės skaičiavimas (6)

    Užduotis. Schema. Duomenys. Kirchhofo dėsniai. Mazgų potencialų metodas. Kontūrų srovių metodas. Abiem metodais surastos srovių vertės. Galių balansas. Srovės ieškojimas ekvivalentinio šaltinio metodu. Rezultatas. Potencialų diagrama.
    Elektromagnetizmas, namų darbas(11 puslapių)
    2006-12-19
  • Nuolatinių srovės grandinių tyrimas kompiuteriu. Omo dėsnio patvirtinimas (2)

    Voltamperinė charakteristika. Išvados. Kontrolinių klausimų atsakymai.
    Elektromagnetizmas, laboratorinis darbas(2 puslapiai)
    2006-12-18
  • Nuoseklusis ir lygiagretusis rezistorių jungimas

    Darbo tikslas. Bandymais patikrinti nuoseklųjį ir lygiagretųjį rezistorių jungimą. Darbo uždaviniai. Darbo eiga. Formulės skaičiavimams. Kontroliniai klausimai. Ataskaitos turinys. Išvados.
    Elektromagnetizmas, laboratorinis darbas(3 puslapiai)
    2008-05-26
  • Nuoseklusis ir lygiagretusis rezistorių jungimas (2)

    Laboratorinis darbas nr. 2. Darbo tikslas: Bandymais patikrinti nuoseklųjį ir lygiagretųjį rezistorių jungimą. Darbo priemonės. Darbo eiga. Matavimų ir skaičiavimo lentelė. Skaičiavimo pavyzdžiai. Kontroliniai klausimai. Atsakymai. Išvada.
    Elektromagnetizmas, laboratorinis darbas(4 puslapiai)
    2010-06-03
  • Omo dėsnis

    Darbo tikslas: Išmokti sujungti nesudėtingą elektros grandinę, išmatuoti šaltinio EVJ, įtampą, grandinės srovę, apskaičiuoti šaltinio vidinės įtampos kritimą, vidinę varžą, pritaikyti Omo dėsnį praktikoje. Darbo uždaviniai. Darbo priemonės. Darbo eiga. Formulės skaičiavimams. Kontroliniai klausimai. Ataskaitos turinys. Išvados.
    Elektromagnetizmas, laboratorinis darbas(2 puslapiai)
    2008-05-26
  • Omo dėsnis (2)

    Darbo tikslas: Išmokti sujungti nesudėtingą elektros grandinę, išmatuoti šaltinio EVJ, įtampą, grandinės srovę, apskaičiuoti šaltinio vidinės įtampos kritimą, vidinę varžą, pritaikyti Omo dėsnį praktikoje. Darbo priemonės. Darbo eiga. Formulės skaičiavimams. Atsakymai į kontrolinius klausimus. Grafikai. Lentelė. Išvados.
    Elektromagnetizmas, laboratorinis darbas(3 puslapiai)
    2009-03-02
  • Operacinis stiprintuvas — grandinių elementas

    Darbo tikslas. Ištirti operacinio stiprintuvo, taip pat su juo sudaromų grandinių svarbesniąsias charakteristikas. Darbo eiga. Invertavimo stiprintuvo su OS schema. Hegruojantis stiprintuvas. Invertuojantis stiprintuvas. Neinvertuojančio stiprintuvo schema. Neinvertuojantis stiprintuvas. Išvados. Darbas iliustruotas diagramomis.
    Elektromagnetizmas, laboratorinis darbas(3 puslapiai)
    2008-05-12
  • Optika

    Optika. Fotometrija. Spinduliuotės srautas. Energinis skaistis. Energinė apšvieta. Dispersija. Bugerio dėsnis. Frenelio formulės. Geometrinė optika. Lęšis. Chromatinė aberacija. Sferinė aberacija. Astigmatizmas. Lupa. Mikroskopas. Šviesos interferencija. Koherentiniai šaltiniai. Interferencija plonose plėvelėse. Niutono žiedai. Interferometrai. Daugelio bangų interferencija. Šviesos difrakcija. Fraunhoferio metodas. Difrakcija viename plyšyje. Difrakcija dviejuose plyšiuose. Difrakcinė gardelė. Kvantinės šviesos savybės.
    Elektromagnetizmas, špera(9 puslapiai)
    2005-11-21
  • Optika (2)

    Skaidulinio šviesolaidžio sandara ir parametrai. Pakopinio lūžio rodiklio skaidulos. Gradientinio lūžio rodiklio skaidulos. Spinduliai ir modos. Reiškiniai skaidulos medžiagoje. Chromatine dispersija. Optimalus šviesos bangos ilgis. Fotonų ir elektronų sąveika. Slopinimas. Injekcinė liuminescencija. Vidinis kvantinis našumas. Dviguba heterosandūra. Šviesos stiprinimas. Moduliacijos būdai. Lazeriniai diodai. Fototranzistoriai ir fototiristoriai. Optinio ryšio fotodetektoriai. Optiniai retransliatoriai. Optronai. Individualus lustų apdorojimas.
    Elektromagnetizmas, špera(7 puslapiai)
    2005-12-08
  • Optika (4)

    PowerPoint pristatymas. Tiesiaeigis šviesos sklidimas. Šviesos atspindys. Šviesos lūžimas. Visiškasis atspindys. Šviesolaidis. Visiškas atspindys. Prizmė. Lęšiai. Lęšiai. Pagrindinės sąvokos ir dydžiai. Glaudžiamuoju lęšiu gaunami atvaizdai. Daiktas AB nutolęs nuo lęšio atstumu d > 2F. Daiktas AB nutolęs nuo lęšio atstumu d = 2F. Daiktas AB nutolęs nuo lęšio atstumu F < d < 2F. Daiktas nutolęs nuo lęšio atstumu d = F. Daiktas nutolęs nuo lęšio atstumu d < F. Sklaidomuoju lęšiu gaunami atvaizdai. Daiktas AB nutolęs nuo lęšio atstumu d = 2F. Daiktas AB nutolęs nuo lęšio atstumu d = F. Daiktas nutolęs nuo lęšio atstumu d < F. Lęšiais gaunamų atvaizdų braižymas. Lupa. Teleskopas. Fotoaparatas. Mikroskopas. Akies optinė sandara. Akis. Šviesos dispersija. Spalvų maišymasis. Šviesos dispersija. Šviesos interferencija. Šviesos difrakcija. Šviesos difrakcija apšviečiant mažą kliūtį. Šviesos difrakcija apšviečiant plokštumą. Šviesos difrakcija per difrakcinę gardelę. Šviesos difrakcija. Šviesos poliarizacija. Nuorodos.
    Elektromagnetizmas, pristatymas(60 skaidrių)
    2006-02-24
  • Optika (5)

    Korpuskulinė šviesos teorija. Banginė teorija. Šviesos difrakcija. Šviesos interferencija. Šviesa. Dispersija. Poliarizacija. Tiesiaeigis šviesos sklidimas. Šviesos atspindys. Šviesos lūžimas. Visiškas atspindys. Lęšis. Plonojo lęšio formulė. Fotoaparatas. Akis. Mikroskopas. Optika. Sferinė aberacija. Lęšio linijinis didinimas. Mikroskopas. Teleskopas. Akis. Astigmatizmas.
    Elektromagnetizmas, konspektas(5 puslapiai)
    2006-03-10
  • Optika (6)

    Optikos uždaviniai. Šviesos spindulys krinta iš oro į lygiagrečių plokščių paviršių stiklinę plokštelę 45o kampu. O iš stiklo patenka į skystį. Raskite lūžio kampą skystyje. Skysčio lūžio rodiklis 1,41. Šviesos spindulys krinta iš terpės, kurios lūžio rodiklis 1,25, į terpę, kurios lūžio rodiklis 1,75. Kampas tarp atspindėto ir lūžusio spindulių lygus 90o. Raskite spindulio kritimo kampo į dviejų terpių ribą tangentą. Šviesos spindulys išsiskleidžia į 187,5 m ilgio optinį pluoštą per 1,25 μs. Raskite visiško atspindžio kampą riboje pluoštas - vakuumas. Šviesai pereinant iš pirmos terpės į antrą, lūžimo kampas lygus 45o, o pereinant iš pirmos į trečią - 30o (esant tam pačiam kritimo kampui). Raskite visiško atspindžio kampą spinduliui krintant iš trečios terpės į antrą. Šviesos spindulys krinta į stiklinę plokštelę kampu, kurio sinusas lygus 0,8. Stiklinės plokštelės lūžio rodiklis 1,7. Išėjęs iš plokštelės spindulys nukrypsta 3 cm. Koks plokštelės storis, jei ji yra ore. Į stiklinę prizmę, kurios laužiamasis kampas 30o, statmenai šoninei sienai krinta spindulys. Apskaičiuokite, kokiu kampu nukryps spindulys (spindulio nuokrypio kampą) išeidamas iš prizmės, jei jos lūžio rodiklis 1,6. Prizmė yra ore. Žmogus, kurio ūgis 1,7 m, eina 1 m/s greičiu gatvės žibinto link. Vienu laiko momentu žmogaus šešėlio ilgis 1,8 m, o po 2 s - 1,3 m. Kokio aukščio gatvės žibintas? Žmogus, stovintis ant aukšto ežero kranto, seka skrendantį paukštį. Vienu laiko momentu paukštis matomas 30o kampu virš horizonto, o jo atvaizdas vandenyje - 45o horizonto atžvilgiu. Raskite aukštį, kuriame stebėjimo momentu yra paukštis, jei žmogaus akys yra 5 m aukštyje virš ežero paviršiaus. Lėktuvas praskrenda virš panirusio į nedidelį gylį povandeninio laivo aukštyje 1,5 km. Kokiame aukštyje skrenda lėktuvas, stebint iš povandeninio laivo? Vandens lūžio rodiklis 4/3. Apskaičiuokite stiklo absoliutinį lūžio rodiklį, jei šviesa stikle sklinda greičiu v = 2•108 m/s. Šviesos spindulys stikle (lūžio rodiklis 1,5) pereina 0,2 m atstumą. Kokį atstumą šviesos spindulys pereis per tą patį laiką vakuume? Raskite taškinio šviesos šaltinio atvaizdų skaičių, gautų dviem plokščiaisiais veidrodžiais, tarp kurių 90o kampas. Veidrodį pasuko 30o kampu atžvilgiu ašies, einančios per jos plokštumą. Raskite veidrodžio atspindėto spindulio posūkio kampą, išreikštą laipsniais, jeigu krintančio spindulio kryptis pastovi. Plokščias veidrodis AB gali suktis apie ašį O. Šviesos spindulys krinta į veidrodį kampu α. Kokiu kampu pasisuks atsispindėjęs spindulys, jei veidrodis pasisuks 150o kampu? Atstumas nuo daikto iki jo atvaizdo plokščiame veidrodyje 3,14 m. Raskite atstumą nuo plokščio veidrodžio iki daikto atvaizdo. Duotas 2l1 pločio veidrodis. Šalia jo, stovi žmogus A. Kitas žmogus B eina statmenai veidrodžio centrui C. Koks turi būti didžiausias atstumas nuo žmogaus B iki veidrodžio, kad A ir B pamatytų vienas kitą veidrodyje? Atstumai l1 = CD, l2 = DE ir l3 = EA. Glaudžiamuoju lęšiu, kurio kreivumo spinduliai R1 = 15 cm ir R2 = 25 cm, gaunamas tikrasis daikto atvaizdas 50 cm atstumu nuo lęšio. Atstumas tarp daikto ir lęšio lygus 25 cm. Raskite lęšio: a) laužiamąją gebą; b) lūžio rodiklį šimtųjų tikslumu. Lęšis yra ore. Siaurėjantis spindulių pluoštas krinta į sklaidomąjį lęšį taip, kad visų spindulių tęsiniai susirenka taške, esančiame 15 cm atstumu nuo lęšio. Raskite lęšio židinio nuotolį, jei lūžę spinduliai susikerta taške, kuris yra 60 cm atstumu nuo lęšio. Siauras lygiagrečių spindulių pluoštas krinta į lęšį sudarydamas su pagrindine optine ašimi 5o kampą. Raskite lęšio židinio nuotolį, jei spinduliai susikerta 14 cm atstumu nuo pagrindinės optinės ašies. 10 cm ilgio daiktas yra glaudžiamojo lęšio, kurio židinio nuotolis 40cm, pagrindinėje optinėje ašyje. Kiek kartų atvaizdas didesnis už daiktą, jei artimiausias daikto taškas nuo lęšio yra 50 cm atstumu? Lempa yra 2 m atstumu nuo ekrano. Kokiu atstumu nuo lempos reikia padėti glaudžiamąjį lęšį, kurio židinio nuotolis 0,4 m, kad ekrane stebėtumėme padidintą lempos atvaizdą? Šviečiantis daiktas yra 4,2 m atstumu nuo ekrano. Kur reikia padėti glaudžiamąjį lęšį, kad gautume 20 kartų padidintą atvaizdą? Raskite lęšio optinę gebą. Šviečiantis daiktas ir ekranas yra 120 cm atstumu vienas nuo kito. Tarp jų padėtas glaudžiamasis lęšis. Esant tam tikrai lęšio padėčiai nuo ekrano, jame gaunamas ryškus padidintas atvaizdas. Kai lęšis pastumiamas 90 cm, ekrane gaunamas ryškus sumažintas atvaizdas. Raskite lęšio židinio nuotolį.
    Elektromagnetizmas, uždavinys(8 puslapiai)
    2006-10-16
  • Optika (7)

    Skaidulinio šviesolaidžio sandara ir parametrai. Pakopinio lūžio rodiklio skaidulos. Gradientinio lūžio rodiklio skaidulos. Spinduliai ir modos. Reiškiniai skaidulos medžiagoje. Chromatinė dispersija. Optimalus šviesos bangos ilgis. Fotonų ir elektronų sąveika. Slopinimas. Slopinimo priklausomybė nuo fotono energijos. Injekcinė liuminescencija. Vidinis kvantinis našumas. Dviguba heterosandūra. Išorinis kvantinis našumas. Šviesos stiprinimas. Moduliacijos būdai. Lazeriniai diodai. Fototranzistoriai ir fototiristoriai. Optinio ryšio fotodetektoriai. Fotorezistoriai. Fotovoltiniai elementai. Optiniai retransliatoriai. Optronai. Individualus lustų apdorojimas.
    Elektromagnetizmas, špera(8 puslapiai)
    2006-12-04
  • Optika (8)

    Elektromagnetinės indukcijos reiškinys. Indukcijos elektrovaros jėgos nustatymas. Saviindukcijos reiškinys. Savitarpio indukcija. Magnetinio lauko energija. Fuko elektros srovės. Medžiagų magnetinės savybės. Atomas magnetiniame lauke. Diamagnetikai vienalyčiame magnetiniame lauke. Paramagnetinės medžiagos magnetiniame lauke. Feromagnetikai. Šviesos interferencija. Virpamasis kontūras. Interferencijos stebėjimo metodai. Interferencija aspindi nuo skaidrios plokštelės. Interferencinio vaizdo skaičiavimas. Šviesos difrakcija. Lygiagrečių spindulių einančių pro plyšį difrakcija. Lygiagrečių spindulių sklindančių pro kelius plyšius difrakcija. Interferometrai. Difrakcinė gardelė. Jos dispersija ir skiriamoji geba. Rentgeno spindulių difrakcija. Šviesos sklidimas per turmalino plokštelę. Dvigubas šviesos lūžimas. Šviesos dispersija. Elipsinė ir apskrita šviesos poliarizacija. Kristalų plokštelių spalvos (poliarinės šviesos interferencija). Šviesos absorbcija. Šviesos dispersijos elektroninės teorijos pagrindai.
    Elektromagnetizmas, špera(8 puslapiai)
    2006-12-15
  • Optika (9)

    Išspręsti 8 optikos ir 8 atomo fizikos uždaviniai.
    Elektromagnetizmas, uždavinys(10 puslapių)
    2007-03-05
  • Optika ir atomo fizika

    Elektromagnetiniai virpesiai, virpesių kontūras, Slopinamieji virpesiai, Priverstiniai virpesiai, Rezonansas, Slinkties srovė ir Maksvelio dėsnis, Maksvelio I lygtis, II Maksvelio lygtis, III Maksvelio lygtis, IV Maksvelio lygtis, Elektromagnetinės bangos dif lygtis, Elektromagnetinių bangų energija, Šviesos matavimo vienetai, Absoliutinis lūžio rodiklis, Visiškas atspindys, Šviesos interferencija, Bangų koherentiškumas, Optiniai interferometrai, Heigenso ir Frenelio principas, Frenelio difrakcija, Šviesos difrakcija, Fraunhoferio difrakcija, Difrakcija erdvinėje gardelėje ir jos praktinis taikymas kristalografijoje, Holografijos samprata ir jos taikymas, Šviesos absorbcija ir sklaida, Šviesos dispersija, Fazinis ir grupinis greičiai, Šviesos poliarizacija, Maliu dėsnis, Briusterio dėsnis, Poliarizacijos plokštumos sukimas, Kero reiškinys, Cerenkovo spinduliavimas, Faradėjaus reiškinys.
    Elektromagnetizmas, konspektas(4 puslapiai)
    2004-11-29
  • Optika ir atomo fizika (2)

    Vandeniliškasis atomas (aptarti jo potencinę energiją). Vandenilio pagrindinės būsenos banginė funkcija (šios būsenos kvantiniai skaičiai, funkcijos modulio kvadratas ir išvados). Pagrindinis kvantinis skaičius ir jo fizikinė prasmė (Kokį dydį kvantuoja? Formulė; kvantinio skaičiaus vertės; Energijos lygmenų diagrama). Šalutinio kvantinio skaičiaus prasmė (kokį dydį kvantuoja? Formulė; galimos vertės; būsenų raidinis žymėjimas). Magnetinio kvantinio skaičiaus fizikinė prasmė (kokį dydį kvantuoja? Formulė; galimos vertės; fizikinės krypties sąvoka). Šterno ir Gerlacho bandymas. Elektrono sukinys. Elektrono sukinio ir sukinio magnetinis kvantiniai skaičiai. Paulio draudimo principas (kokių kvantinių skaičių rinkinys pilnai nusako elektrono būseną atome? Kiek elektronų gali būti vienoje s, p bei d būsenose?). Elektronų pasiskirstymas atome (du principai; elektronų posluoksnių ir sluoksnių samprata). Periodinė elementų sistema (jos sudarymo samprata, periodų bei grupių samprata ir išvados). Vadenilio atomų spektrinių linijų serijos ir formulės(vandenilio atomo energijos išraiška ir energijos lygmenų diagrama; iš jos gauti ir paaiškinti serijų formules). Franko ir Herco eksperimentas bei išvados. Rentgeno spindulių ištisiniai ir linijiniai spektrai. Mozlio dėsnis (spektrų gavimu aiškinimas bei išvados). Atomų sąveikos molekulėje rūšys (joninis ir kovalentinis ryšys bei išvados). Molekulės rotacinės energijos lygmenys (dviatomės molekulės rotacinės energijos išraiška, rotacinio kvantinio skaičiaus vertės; nuotolis tarp gretimų energijos lygmenų). Molekulės vibracinės energijos lygmenys (harmoninis osciliatorius, energijos formulė, vibracinio kvantinio skaičiaus galimos vertės; nuotolis tarp gretimu lygmenų). Rotacinių, vibracinių ir elektroninių energijos lygmenų diagrama. Molekulinių spektrų samprata(šio spinduliavimo diapazonai). Kvantinių šuolių tipai (spinduliniai ir nespinduliniai; leistiniai ir draustiniai; spontaniniai ir indukuotieji bei jų svarbiausios savybės). Lygmenų užpildymas (elektronais). Užpildymo apgrąža (kodėl kvantiniams stiprintuvams bei generatoriams būtina sudaryti lygmenų užpildymo apgrąžą). Kaip sudaroma lygmenų užpildymo elektronais apgrąža (trijų energetinių lygmenų sistema). Kvantinių generatorių bei stiprintuvų veikimo principai (technine prasme; rezonansinio stiprintuvo veikimas; grįžtamasis ryšys; rezonanso sąlyga; kuo kvantinis generatorius panašus į kvantinį stiprintuvą ir kuo skiriasi?). Fononai (samprata). Metalų šiluminė talpa (pagal klasikinę elektroninę teoriją ir samprata pagal kvantinę teoriją). Metalų elektrinis laidumas (pagal klasikinę elektroninę teoriją ir "elektroninėms dujoms" pritaikius Fermio ir Dirako pasiskirstymo funkciją). Superlaidumo samprata. Atomų energijos lygmenų skilimas susidarant kristalui. Energijos juostos (leistinų ir draustinių energijų juostos). Metalai, puslaidininkiai ir dielektrikai juostinės teorijos požiūriu (elektrinio laidumo priklausymas nuo juostos užpildymo elektronais laipsnio ir pavyzdžiai). Puslaidininkiai (elektroninis ir skylinis laidumas). Savasis elektrinis laidumas (priklausomybė nuo temperatūros). Priemaišinis elektrinis laidumas (donorinės bei akceptorinės priemaišos; pagrindiniai ir šaltiniai krūvininkai; n ir p puslaidininkiai). Atomo branduolio nukleoninis modelis (protonai ir neutronai; jų svarbiausios charakteristikos: masė, elektrinis krūvis, sukinys, magnetinis momentas, stabilumas, jų skaičius branduolyje). Branduolio masė, krūvis, spindulys, tankis, sukinys (izotopai ir jų pavyzdžiai). Branduolinių jėgų savybės, Branduolinių jėgų aiškinimas (mezonų, t.y. pionų, hipotezė). Branduolio ryšio energija. Specifinė ryšio energija. Masės defektas. Radioaktyvusis skilimas; jo dėsnis (skilimo pusamžis). Radioaktyviojo skilimo dėsningumai bei pozitroninio skilimo dėsningumai ir jų aiškinimas). Neutrino atradimas (jo savybės). Alfa skilimas. Branduolinių reakcijų samprata (spontaninės ir sukeltosios; kas ypač aktyviai jas sukelia). Reakcijos efektyvusis skerspjūvis. Branduolių dalijimasis (kas efektyviai dalija? Kas susidaro pasidalinus? Antriniai neutronai; jų daugėjimo koeficientas; energijos išsiskyrimas). Valdomos branduolinės (dalijimosi) reakcijos (grandininė reakcija; krizinė masė; nuo ko ji priklauso? Kaip valdomas besidalijančių branduolių skaičius?). Branduolių sintezės (tarp jų termobranduolinės) reakcijos. Jų valdymo problema. Dalelės ir antidalelės. Jų atsiradimas ir anihiliacija. Antimedžiagos samprata ir jos egzistavimo galimybė. Subatominių dalelių skirstymas: fotonai, leptonai, mezonai, barionai. Svarbiausi atstovai ir jų svarbiausios charakteristikos: rimties masė elektros krūvis, sukinys, stabilumas. Kvarkų samprata ir svarbiausios jų charakteristikos (elektros krūvis , sukinys, elementarumo laipsnis, mezonų bei nukleonų kvarkinės sandaros samprata). Keturi fundamentaliųjų sąveikų tipai: gravitacinė, silpnoji, elektromagnetinė ir stiprioji. Pagrindinės jų charakteristikos (stiprumo konstanta, siekis ir vaidmuo gamtos reiškiniams).
    Elektromagnetizmas, konspektas(11 puslapių)
    2006-10-13
  • Optika ir atomo fizika (3)

    Laboratoriniai darbai. Stefano ir Bolcmano konstantos nustatymas. Puslaidininkinio fotorezistoriaus vidinio fotoefekto tyrimas. Oro absoliutinio lūžio rodiklio kitimo tyrimas Reilėjaus interferometru.
    Elektromagnetizmas, laboratorinis darbas(12 puslapių)
    2006-10-24
  • Optika ir elektromagnetinės bangos

    Elektromagnetinių bangų sklidimas. Dipolio spinduliavimas. Dipolio spinduliavimo diagrama. Vienodo storio interferencijos juostos. Hiugenso ir Fremelio principas. Optinis kelias. Optiniu kelių skirtumas plonajame sluoksnyje. Plonojo lęšio formulė. Spindulio lūžio sferiniame paviršiuje (nulinis Abės invarijantas). Šviesos atspindžio ir lūžio dėsnis. Plokščių elektromagnetinių bangų savybės. Elektromagnetinės bangos lygtis. Maksvelo lygtis. Iterferencinio vaizdo priklausomybė nuo šviesos šaltinio dydžio. Vienodo polinkio juostos. Optikos skaidrinimo principas. Aukšto atspindžio paviršių gavimas. Dviejų spindulių interferometrai. Interferencinis vaizdas nuo 2 koherentinių šaltinių. Koherentinių šaltinių gavimo principas, interferencinių schemų charakteristikos. Niutono žiedai. Koherentinių bangų interferencija.
    Elektromagnetizmas, špera(25 puslapiai)
    2005-10-07
Puslapyje rodyti po