Srovės balansas – jėga veikianti laidininką, kuriuo teka srovė (2)

Laboratorinis darbas Nr. 11. Užduotys: Išmatuoti laidininką veikiančios jėgos priklausomybę nuo srovės stiprio. Įvertinti laidininką veikiančios jėgos priklausomybę nuo jo geometrijos bei išorinio magnetinio lauko stiprio. Eksperimento teorinis pagrindimas. Matavimo schemos. Experimento planas. Darbo priemonės, prietaisai ir medžiagos. Elektromagnetas. Matavimų rezultatai. Pagrindiniai rezultatai ir jų aptarimas.

1. Užduotys:
1. Išmatuoti laidininką veikiančios jėgos priklausomybę nuo srovės stiprio.
2. Įvertinti laidininką veikiančios jėgos priklausomybę nuo jo geometrijos bei išorinio magnetinio lauko stiprio.

2. Eksperimento teorinis pagrindimas:
Magnetizmas – fundamentalusis fizikos reiškinys, pasireiškiantis magnetine sąveika. Magnetinė sąveika atsiranda tarp judančių elektros krūvių, o makroskopinė šio fakto apraiška yra, pvz., magnetų, įmagnetintų medžiagų ir laidininkų, kuriais teka elektros srovė, sąveika. Šios sąveikos jėgos vadinamos magnetinėmis jėgomis.
Kita esminė magnetizmo sąvoka – Lorenco jėga. Panašiai kaip ir elektrostatikoje, dažnai dviejų krūvių sąveika per lauką pakeičiama vieno krūvio ir lauko, sukurto antrojo krūvio, sąveika. Jėga, veikianti krūvį , judantį greičiu magnetiniame lauke, kurio magnetinė indukcija , vadinama Lorenco jėga ir lygi

Dažnai svarbu žinoti, kokia jėga veikiamas ne pavienis krūvis, bet realus laidininkas, kuriuo teka elektros srovė. Jėga, veikianti srovės elementą , esantį magnetiniame lauke, kurio magnetinė indukcija , vadinama Ampero jėga ir lygi

Integruojant galima apskaičiuoti jėgą, veikiančią bet kokios formos magnetiniame lauke esantį laidininką, kuriuo teka srovė. ...